pasaulis?

Pasaulis skęsta savo problemose..
Vieni skęsta alkoholyj,kiti cigarečių liūne,o treti kankina save sukdami galvas apie dar nesumokėtus mokesčius..
Vieni kankinasi neturėdami vandens,kiti verkia nes karuose žūsta jų artimi,o treti kuria planus,kaip pavogti dar daugiau pinigų...
Pasaulis skęsta savo problemose..
Bet juk taip dažnai jos paliečia ir mus,tuos paprastus žmones,kurie neturi nei didelių turtų,nei sveikatos...turi vos vieną kitą centą ir artimą žmogų..
Ir štai klausimas,kas turi didesnes vertybes?
Tie kurie atiduoda save,aukodamiesi ir padedami kitiems,ar tie kurie skaičiuoja centus ar susėdę salėse priima sprendimus,kurie papildo jų kišenes..
Sakysit žinoma didesnė vertybė yra kariauti ir padėti,bet vis gi gavęs šansą papildyti savo pinigines šimtinėmis kupiūromis,kas nepildytų?
Ir nesakykit,kad aš susilaikyčiau,tikrai nemanau,kad toks pasiūlymas mėtos kasdien ir jam kažkas atsispirtų..
Didžiausio viso šito problema yra,kad paragavęs vieną kart,to gardaus pasiūlymo,naudojiesi juo vėl ir vėl...
Ir vis gi tai yra pasaulio problema..kad mes nebevertiname žmogišku vertybių,pradedamos kurti ikonos pagal piniginės storį...Skirstymas tarp prastuomenės ir aukštuomenės.
Ir tada dar vienas klausimas,kas geriau būti beverčiu pinigingu ponu ar laimingu ir žinančiu savo verte paprastu žmogumi?
Čia jau kiekvieno individualus sprendimas,kuo žmogus nori tapti,gal jam užtenka būti tuščiu bet turtingu,negu laimingu ,bet neturtingu :)

gal ne ruduo ir ne lietus kaltas,o mes patys?

 Ta keista nuotaika..tas jausmas,kai visi atrodo žymiai geresni,gražesni už tave,kai atrodo kad tu esi mažas nuliukas dideliam pasaulyj..

Ir klausimas kas kaltas dėl tokių pamąstymų?

Lietus?Ruduo?Šaltis?Ištuštėjęs arbatos puodelis?Suplyšę batai?Ar vis gi paliktas skėtis namie,kai laukia siaučia šaltas rudeniškas lietutis?

Kad yra kaltas?

Manau ieškoti atsakymo beprasmiška..nes dažniausiai mes patys kalti,kad ieškome geresnių  dalykų visur kitur,bet ne savo gyvenime,ne savyje..Viską gerą įžvelgiame tik kituose,o ne savyje..

Gražus žmogus,o tu prieš jį jautiesi,tarsi "pabaisa"..ach,bet tikrai kažkam tu būsi daug gražesnė,nei tas žmogus,kažkam būsi pati gražiausia..!Kažkas žiūrėdamas į tave taip pat galvoja,kad esi labai gražus žmogus..Kažkam tu esi pats gražiausias ir jis net norėtų į tave lygiuotis.

Bet kažkodėl mes niekada negalvojam apie save,mes visad matome tik kitus ne save..

Mes visad klausiam savęs,kodėl mes neesam tokie kokie yra jie,kodėl mes neturim,to ką turi jie?

Paprasta,mes turim tai ko esam verti,ir ne visi dalykai ateina greitai ,ne visi dalykai mūsų gyvenime skuba atsirasti.

Bet jeigu mes esam to verti,jie atsiras.Arba tiesiog mums gyvenimas leis suprasti,kad be tam tikrų dalykų gal būt mes esam kitokie.

Kitokie gerąją prasme,mes įžvelgiame prasme,ten kur mūsų ikonos nesugeba įžvelgti,ir gal būt mums tai parodys ,kad be tų visų dalykų,kurių pasigendame savyje ar mūsų apsuptyje,mes esam daug vertingesni ir be viso to,mes esam tokie patys.Kaip ir jie būtų jeigu tik patrauktum tuos visus daiktus ar tą pervertinamą grožį.

Mes visi būtume lygus.

skaičiuojam žvaigždes

Bėga laikas,bėga dienos...
po truputi susigyvenam su tuo,kad vasara baigės ir turim dirbti..
noro vis dar trūksta,vis dar trūksta motyvacijos,griebtis darbų,norisi amžių atostogų.
Bet vis gi gelbėja tas nepaprastas jausmas.Meilė.
Aha,keista sakyti,bet ji gelbėja,leidžia atsipalaiduoti ir būti užburtam jausmų..keistta,tikrai labai keista....
Bet gera vis gi turėti žmogų su kuriuo laikas niekad neprailgsta ir visad jo trūksta...
ir nenusibosta matyti vienas kitą šalia,galėtum bandyti suskaičiuoti visas žvaigždes ir po to sakytum,kad vis dar nori būti kartu..
Tas paprastas jausmas,kai tave paima už rankos,šiltai apkabina ir pabučiuoja. Atrodo viskas taip paprasta,bet vis gi jei jau negalim susitaikyti,su tuo ,kad baigėsi mūsų vasara,priimkime šį gėrį ir saugokime jį.
Nes jaustis mylimai yra gyvenimo vertybė,o dar nuostabiau mylėti!
gyvenimas be viso to rodos pilkas..
Todėl geriau turėti žmogų su kuriuo nori skaičiuot žvaigždes,negu tyliai skaityti meiles istorijas....