Naujas kelias.

Visą gyvenimą lydi tik pasirinkimai,kurie vienaip ar kitaip įtakoja viską. Sprendimai,kurie vis tiek atneš gėrio.
Ir apsisprendimai,kai turi viską pasverti ir nuspręsti ko tikrai nori.
Sunku..
Širdis daužosi, nes nežino ar gerą sprendimą priėmė..bet kam bėgti nuo kažko ko tu pats nori ir gali turėti?
Šimtą kartų galvoji ir galvoji ar tikrai reikia elgtis taip kaip nori,ir taip kaip dabar turi, ar verta kažką keisti.?
Manau pasikeitimai atnešą gėri,matysim kaip bus,bet tikiu viskas bus okey

pasaulis?

Pasaulis skęsta savo problemose..
Vieni skęsta alkoholyj,kiti cigarečių liūne,o treti kankina save sukdami galvas apie dar nesumokėtus mokesčius..
Vieni kankinasi neturėdami vandens,kiti verkia nes karuose žūsta jų artimi,o treti kuria planus,kaip pavogti dar daugiau pinigų...
Pasaulis skęsta savo problemose..
Bet juk taip dažnai jos paliečia ir mus,tuos paprastus žmones,kurie neturi nei didelių turtų,nei sveikatos...turi vos vieną kitą centą ir artimą žmogų..
Ir štai klausimas,kas turi didesnes vertybes?
Tie kurie atiduoda save,aukodamiesi ir padedami kitiems,ar tie kurie skaičiuoja centus ar susėdę salėse priima sprendimus,kurie papildo jų kišenes..
Sakysit žinoma didesnė vertybė yra kariauti ir padėti,bet vis gi gavęs šansą papildyti savo pinigines šimtinėmis kupiūromis,kas nepildytų?
Ir nesakykit,kad aš susilaikyčiau,tikrai nemanau,kad toks pasiūlymas mėtos kasdien ir jam kažkas atsispirtų..
Didžiausio viso šito problema yra,kad paragavęs vieną kart,to gardaus pasiūlymo,naudojiesi juo vėl ir vėl...
Ir vis gi tai yra pasaulio problema..kad mes nebevertiname žmogišku vertybių,pradedamos kurti ikonos pagal piniginės storį...Skirstymas tarp prastuomenės ir aukštuomenės.
Ir tada dar vienas klausimas,kas geriau būti beverčiu pinigingu ponu ar laimingu ir žinančiu savo verte paprastu žmogumi?
Čia jau kiekvieno individualus sprendimas,kuo žmogus nori tapti,gal jam užtenka būti tuščiu bet turtingu,negu laimingu ,bet neturtingu :)

gal ne ruduo ir ne lietus kaltas,o mes patys?

 Ta keista nuotaika..tas jausmas,kai visi atrodo žymiai geresni,gražesni už tave,kai atrodo kad tu esi mažas nuliukas dideliam pasaulyj..

Ir klausimas kas kaltas dėl tokių pamąstymų?

Lietus?Ruduo?Šaltis?Ištuštėjęs arbatos puodelis?Suplyšę batai?Ar vis gi paliktas skėtis namie,kai laukia siaučia šaltas rudeniškas lietutis?

Kad yra kaltas?

Manau ieškoti atsakymo beprasmiška..nes dažniausiai mes patys kalti,kad ieškome geresnių  dalykų visur kitur,bet ne savo gyvenime,ne savyje..Viską gerą įžvelgiame tik kituose,o ne savyje..

Gražus žmogus,o tu prieš jį jautiesi,tarsi "pabaisa"..ach,bet tikrai kažkam tu būsi daug gražesnė,nei tas žmogus,kažkam būsi pati gražiausia..!Kažkas žiūrėdamas į tave taip pat galvoja,kad esi labai gražus žmogus..Kažkam tu esi pats gražiausias ir jis net norėtų į tave lygiuotis.

Bet kažkodėl mes niekada negalvojam apie save,mes visad matome tik kitus ne save..

Mes visad klausiam savęs,kodėl mes neesam tokie kokie yra jie,kodėl mes neturim,to ką turi jie?

Paprasta,mes turim tai ko esam verti,ir ne visi dalykai ateina greitai ,ne visi dalykai mūsų gyvenime skuba atsirasti.

Bet jeigu mes esam to verti,jie atsiras.Arba tiesiog mums gyvenimas leis suprasti,kad be tam tikrų dalykų gal būt mes esam kitokie.

Kitokie gerąją prasme,mes įžvelgiame prasme,ten kur mūsų ikonos nesugeba įžvelgti,ir gal būt mums tai parodys ,kad be tų visų dalykų,kurių pasigendame savyje ar mūsų apsuptyje,mes esam daug vertingesni ir be viso to,mes esam tokie patys.Kaip ir jie būtų jeigu tik patrauktum tuos visus daiktus ar tą pervertinamą grožį.

Mes visi būtume lygus.

skaičiuojam žvaigždes

Bėga laikas,bėga dienos...
po truputi susigyvenam su tuo,kad vasara baigės ir turim dirbti..
noro vis dar trūksta,vis dar trūksta motyvacijos,griebtis darbų,norisi amžių atostogų.
Bet vis gi gelbėja tas nepaprastas jausmas.Meilė.
Aha,keista sakyti,bet ji gelbėja,leidžia atsipalaiduoti ir būti užburtam jausmų..keistta,tikrai labai keista....
Bet gera vis gi turėti žmogų su kuriuo laikas niekad neprailgsta ir visad jo trūksta...
ir nenusibosta matyti vienas kitą šalia,galėtum bandyti suskaičiuoti visas žvaigždes ir po to sakytum,kad vis dar nori būti kartu..
Tas paprastas jausmas,kai tave paima už rankos,šiltai apkabina ir pabučiuoja. Atrodo viskas taip paprasta,bet vis gi jei jau negalim susitaikyti,su tuo ,kad baigėsi mūsų vasara,priimkime šį gėrį ir saugokime jį.
Nes jaustis mylimai yra gyvenimo vertybė,o dar nuostabiau mylėti!
gyvenimas be viso to rodos pilkas..
Todėl geriau turėti žmogų su kuriuo nori skaičiuot žvaigždes,negu tyliai skaityti meiles istorijas....

love town..

Šeštadienis.. 2011,10,29,po vasaros pati laukiamiausia akimirka,nes pagaliau aplankiau savo brangią B.
Įsėdau į traukinį,šiek tiek su nerimu,ir dar šalia sėdėjusi moteriškė tokia atbaidantis,o kelionė regis trūko amžinybę...
Šiauliai.
Išlipau iš traukinio ir ėmiau žvalgytis,kur mano draugai,ir štai atbėga trys fainuoliai,apsikabinom stipriai stipriai..!!! Judėjom link SM,ėjome per visokias gatvelės,bulvarą ir pan..sulaukiau daug įdomių pasakojimų iš kur kas atsirado,buvo daug juoko..
SM.
Pasidėjome paltus/striukes netoli marozų atsiradimo vietos:D (Ž.išmįslai). Nuėjome į stovėjimo aikštelę kuri buvo ant stogo,ir visi juokėmės,nes nafik nusirengėm,jei laukia esam :D
Pasirodė B. ji eidama ploto,o vėliau kaip ir aš pribėgo prie manęs,stipriai stipriai apkabino,ir jau maniau nebepaleis.. :Dp
Visi vėl draugiškai apsikabinom..
APžiūrėją SM,pajūdėjome link bularo dar kart,vėliau išlydėjome D. ir V. link stotelės,o Ž.iki pat namų,pačios nusukome link B.namų,.
Namučiai.
Susipažinau,su B.šeima,o ji tikrai faina!!! Gėrėm arbatą ir pliurpėm 4,5h. ir tada atėjo B.giminaičiai,pavalgėm ir išlėkėkm į Akropolį,vakar praėjo tikrai linksmai,tiesiogine prasme :))
Grįžom ir pavedžiojom Rufį,o tada bandėm žiūrėti filmą,bet nelabi kas gavosi,ir apie 01.30užmigom..
Rytas..
Atsibudom,prižvengėm vėl iš visko,pavalgėm pusryčius ir B.Tėvai pasiūlė nuvažiuoti į Kryžių kalną,susiruošėm ir išvažiavom,o vaizdas tikrai nepakartojamas,visko tiek daug..B.užsispyrė,kad man reikia pakabinti kryželį ir mes nuėjome jo nupirkti..
Vėliau nuvykome iki geležinės lapės,didelė ir graži laputė::D
IŠsiskyrėm su B.šeima,ir nudulinom gatvelėm,kurio dar nėėjom.. Parodė auksinį berniuką,kaštonų alėja,kurioje jau nėra nei kaštonų,nei lapų..senas sugedusęs karuseles ir naujai atrastą regbio stadioną..
Metas grįžti..
grįžo namo,pavalgėm ir vėl pradėjom pliurpti,ir bandėm žiūrėti filmą..bet vėl nesigavo :Dp
Su B.sesėm žaidėm ligreto žaidimą,ir manau kokias 2 valandas tikrai,o atrodė,lyg pusvalandį..
prisėdom prie pc,ir nolifinom Fb,četinom su kuo išėjo,bet vėliau pastrigo pc,ir ėjom fotkintis,juokėmės kiek galėjom.. ir tik dabar suprantu,kad einant Šiauliuose juoktis garsiai yra normalu :Dp
Atsigulėm į lovą,ir aš pasakojau B.apie šį bei tą,o ši užmigo be klausydama:Dp
RYTas,prabuvau gana anksti,ir vis meldžiau,kad laikas iki reiks išvažiuoti eitų kuo ilgiau,kad tęstusi dar amžinybę..dėja..viskas taip greit prabėgo,kad nespėjau net susivokti..
Jau esam su B.ir Ž.traukinių sottyje,išlydėjom žmogeliai mane..
Šiltai apkabinau B>ir net išridenau ašaras,nes vėl buvo labai sunku išsiskirti su ja;//Apkabinau Ž.ir įlipau į traukinį...Norėjau verkti,bet dėja,atrodyčiau,nesveiko proto,tai susivaldžiau,nors kelios ašaros nukrito..
Vilnius..
Grįžau į realybę,kad ir kokia ji būtų buvusi..o kelionė į "Love town",buvo nuostabi,dar taip..